. .

The page is printed

Senos tradicijos

Nuo geležinkelio ir Gotfrydo Šenkerio iki DB Schenker

Krovinių vežimo geležinkeliais įmonės „Railion“ ir siuntų bei logistikos eksperto Schenker susijungimas ir naujo DB Schenker prekės ženklo atsiradimas žymi naujausią atskaitos tašką sėkmės istorijoje, prasidėjusioje dar XIX amžiuje.

Gotfrydas Šenkeris (Gotfried Schenker) kartu su dviem verslo partneriais 1872 metų liepą Vienoje įkūrė ekspedijavimo bendrovę Schenker. Jo svarbiausias verslumo pasiekimas buvo tarptautinių konsoliduotų siuntų plėtra: idėja grupuoti mažas siuntas į didesnį transportuojamą vienetą. Tai virto nauja žemų kainų bei didelės spartos transporto sistema, išnaudojančia geležinkelių, kelių ir jūrų transporto pranašumus. 1873 metais Šenkeris suorganizavo pirmąją konsoliduotų siuntų siuntimo paslaugą iš Paryžiaus į Vieną. Ja buvo transportuojamas šampanas, konjakas, Bordo (Bordeaux) vynai, mados ir kiti prabangūs daiktai Vienos visuomenei. Vėliau paslauga buvo išplėsta, siekiant aprėpti geležies gaminius, mašinas ir tekstilę iš Anglijos bei Vokietijos. Kita Šenkerio idėja pakeitė prieš tai buvusias tarifų džiungles ekspedijavimo versle: jis buvo pirmasis, pasiūlęs fiksuotą krovinių tarifą įvairių rūšių bendriems kroviniams - pagal klasifikaciją ir prekių paskirties vietą. 

Schenker filialų tinklas sparčiai augo ( pirmasis buvo įsteigtas Budapešte 1874 m.) Vėliau Schenker atvėrė kitas rinkas Austrijos-Vengrijos imperijoje ir už jos ribų. Per Gotfrydo Šenkerio gyvenimą (mirė 1901 m.) buvo sukurti 32 filialai 13 Europos šalių. 19 amžiaus pabaigoje Schenker buvo vienintelė bendrovė, siūlanti nuosekliai apskaičiuotus tarifus iš Londono į Stambulą. „Nuo durų iki durų iš vienų rankų“ - tai sėkmės receptas, kuris pavertė Schenker rinkos lyderiu. Bendrovė įgijo tarptautinę reputaciją, demonstruodama savo kompetenciją Pasaulio Parodoje Paryžiuje 1889 metais.

Konsoliduoti kroviniai žemyno mastu ir didelių krovinių vežimas priklausė nuo laivybos, tad Schenker atrado savo vietą tarp laivybos kompanijų. Naudodama Triestą kaip išvykimo uostą, įmonė organizavo transporto paslaugas Vokietijoje, Anglijoje ir Šiaurės Amerikoje. 1895 metais Schenker įkūrė „Schiffahrts-Gesellschaft Austro-Americana“. Pirmasis Schenker filialas už Europos ribų buvo įkurtas 1913 metais - Niujorke.

Schenker viena iš pirmųjų pamatė komunikacijos technologijų pažangos teikiamas galimybes, bendradarbiaudama su „Compagnie Francaise du Télégraphe de Paris à New York S.A.“, kuri turėjo savo transatlantinį kabelį tarp Prancūzijos ir Šiaurės Amerikos. Šiandien „Deutsche Bahn AG“ ir DB Schenker siūlo transporto ir logistikos paslaugas iš vienų rankų pasauliniu mastu.

19 amžiaus trečiajame dešimtmetyje ekspeditoriai ir jų naudojamos transporto priemonės pateko į naują iššūkių zoną- konkurencingu žaidėju tapo geležinkeliai. Pritaikius daugelį techninių naujovių, sunkvežimiai tapo patikimesni, greitesni ir pigesni. Konfliktas kilo tarp vežėjų geležinkeliais ir vežėjų keliais. Abi grupės buvo nepatenkintos egzistuojančiais įstatymais ir teisės aktais. 1930 metų pabaigoje Imperijos Susisiekimo ministerija pasiūlė konflikto sprendimą. Tačiau „Deutsche Reichsbahn-Gesellschaft“, kurios finansinė padėtis pablogėjo 1930 metais, jau buvo ėmusis iniciatyvos, kad pašalintų trūkumus, susijusius su krovinių ir keleivių vežimu geležinkeliu. „Deutsche Reichsbahn-Gesellschaft“ sudarė slaptą bendradarbiavimo sutartį su specialiai sukurta Schenker dukterine įmone „Deutsche Bahnspedition Schenker & Co. GmbH“. Tai buvo vadinamoji „Schenker Sutartis“. Jos tikslas buvo „sumažinti krovinių vežimo sąnaudas Vokietijos ekonomikai ir skatinti krovinių vežimą geležinkeliais su Reichsbahn“. „Schenker Sutartis“ suteikė „Deutsche Reichsbahn-Gesellschaft“ galimybę išplėsti savo įtaką ekspedijavimo ir krovinių gabenimo versle. Schenker norėjo imtis vežimo paslaugų tik ten, kur įmonė jau veikė kaip ekspeditorius arba kur ji galėjo pasiūlyti geresnes sąlygas.

Plėsdama savo įtaką krovininio transporto versle, „Deutsche Reichsbahn-Gesellschaft“ nusipirko „Schenker Group“ 1931 metų sausį. Didžiausios Vokietijos ekspedicinės kompanijos kaina tuo metu buvo 24,9 mln. reichsmarkių. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje grupę sudarė 70 bendrovių su maždaug 200 filialų 19 Europos šalių. Įmonė vis dar buvo valdoma kai kurių ankstesnių partnerių, bet tik vadovaujant „Reichsbahn“. Naujosios įmonės būstinė buvo įsteigta Berlyne. Schenker formaliai liko nepriklausoma.

Kai 1949 metais buvo įkurta „Deutsche Bundesbahn“, anksčiau buvę atskiri Schenker valdymo subjektai buvo sujungti į „Schenker & Co. GmbH“, „Central Management West“, „Frankfurt/Main“. Kartu su Schenker, „Deutsche Bundesbahn“ taip pat turėjo tiesioginius arba netiesioginius akcijų paketus daugelyje kitų transporto bendrovių. Tai leido jai veikti rinkoje lanksčiau ir sudarė galimybę siūlyti paslaugas, kurių ji negalėtų atlikti arba neatliktų tinkamai.

Todėl Schenker buvo svarbus „Deutsche Bundesbahn“ transporto politikos elementas. „Deutsche Bundesbahn“ buvo vienintelis Schenker akcininkas. 1960-ųjų pradžioje Schenker stebėtojų taryba buvo sudaryta tik iš „Deutsche Bundesbahn“ ir dukterinių bendrovių atstovų. Nuo 70-ųjų pabaigos „Deutsche Bundesbahn“ ir privatus sektorius turėjo po tris vietas stebėtojų taryboje, tačiau tarybai pirmininkavo „Deutsche Bundesbahn“ atstovas, tapęs prezidentu.

Vėliau tarptautine tendencija tapo vyriausybių traukimasis iš privataus verslo, todėl 1985 metų kovą Vokietijos vyriausybė nusprendė tęsti dalinį Schenker privatizavimą. Šis procesas prasidėjo 1989 m. - „Stinnes AG, Mülheim a. d. Ruhr“ įsigijo 22,5% „Schenker Co. GmbH.“ 1991 m. „Stinnes Group“ padidino savo Schenker akcijas iki 80%. „DB AG“ padėjo pamatus šiam deriniui, vieninteliam tokio pobūdžio rinkoje, kai įsigijo „Stinnes AG“, o tuo pačiu ir Schenker 2002 metais. Tiek „Deutsche Bahn“, tiek Schenker turi įsimintiną istoriją.

Paskutinis aktyvavimas.: 16.05.2014

Į puslapio pradžią

  • Schenker paslaugos
  • Schenker Challenge